- tošinis
- tóšinis, tóšinė 2 bdv. Tóšinė dėžùtė.
.
.
tošinis — 2 tošinis, ė adj. (1) DŽ, NdŽ, Sdk, tošìnis (2) Vkš 1. iš tošies padarytas, nupintas, susuktas: Dėželė tokia tošìnė, gražiai išmarginta DūnŽ. Kai kuriuose moterų kapuose, prie mirusiosios galvos, randama tošinių dėžučių liekanų rš. Jis… … Dictionary of the Lithuanian Language
tošinis — 1 tošìnis, ė smob. (2) Šll, Brs menk. apie netikėlį, nevykėlį: Atvažiavo ta tošìnė lynantie KlvrŽ. Ak tu, tošìnė viena! Šts … Dictionary of the Lithuanian Language
tošinė — tóšinis, tóšinė 2 bdv. Tóšinė dėžùtė … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
druskintė — druskiñtė sf. (2) An senovinis tošinis indas druskai, druskinė: Paduok druskiñtę Sv … Dictionary of the Lithuanian Language
gruodenis — sm. EncIX714 bot. karpūninių šeimos kerpių gentis, auga ant medžių žievės (Leptorhaphis): Tošinis gruodenis (L. epidermidis) LBŽ … Dictionary of the Lithuanian Language
suleisti — I. sudaryti sąlygas kartu būti, sujungti, suglausti. 1. tr. duoti sueiti, duoti susirinkti: Per anksti žiūrovus suleido į salę, dar galima buvo ilgiau pavėdinti rš. | Liuob tėvai suleis vaikus pri daraktoriaus ir mokys Šts. ║ priimti, įleisti… … Dictionary of the Lithuanian Language
šunšaukis — šùnšaukis sm. (1) Žd 1. šunų varovas: Šùnšaukis sutrūbijo šunis Šts. Šùnšaukiai turėjo trūbus parsikabinę Šts. 2. medžioklės ragas: Tošinis trūbas ir vadinos šùnšaukis Šts … Dictionary of the Lithuanian Language